Kaukai
Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Aikštelė ovali, pailga P–Š kryptimi, 25x17 m dydžio. Ji apjuosta 1–5 m (P) aukščio, 4–14 m (P) pločio pylimu, kurio P dalies pašlaitėje iškastas 12 m pločio, 1,5 m gylio, 4 m pločio dugne griovys. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja, iš P pusės įrengti laiptai. Jis minimas ir Obelytės (Pranevičių) vardu.
Piliakalnį supa papėdės gyvenvietė. Kultūrinis sluoksnis yra į P–PR nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į R nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame [...]Kaukai
Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Aikštelė ovali, pailga P–Š kryptimi, 25x17 m dydžio. Ji apjuosta 1–5 m (P) aukščio, 4–14 m (P) pločio pylimu, kurio P dalies pašlaitėje iškastas 12 m pločio, 1,5 m gylio, 4 m pločio dugne griovys. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja, iš P pusės įrengti laiptai. Jis minimas ir Obelytės (Pranevičių) vardu.
Piliakalnį supa papėdės gyvenvietė. Kultūrinis sluoksnis yra į P–PR nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į R nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote. Čia rasta grublėtos ir lygios keramikos.
1967–1969 m. P. Kulikauskas Kaukų piliakalnyje ištyrė aikštelės V dalį (250 m 2 ) ir padarė P pylimo ir pašlaitės griovio pjūvį (80 m 2 ). Nustatyta, kad piliakalnyje yra du pagrindiniai sluoksniai. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos ir dirbinių, viršutiniame X–XI a. – akmenų grindinių, židinių, grūdų, įvairių papuošalų liekanų: smeigtukų, karolių, segių, žiedų, ūkinės paskirties dirbinių (tarp jų net 83 verpstukai), žiestos keramikos, gyvulių ir žmonių kaulų. Pylime išskirti 3 jo supylimo laikotarpiai. Pirmasis pylimas buvo sudarytas iš akmenų ir rąstų. Vėliau jis buvo paaukštintas suplūkiant 2 m molio sluoksnį, sustiprintą dėtais rąstais. Viršuje stovėjo medinė užtvara. Jai sudegus pylimas rekonstruotas trečią kartą, jį paaukštinant 3 m storio suplūkto molio sluoksniu, kurį tvirtino į jį sudėti rąstai. Piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu intensyviai apšaudžius ją iš lankų, tai liudija tyrinėtoje vietoje surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. Dalis jų buvo susmigę į pylimą.
Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis.
Pasiekiamas važiuojant Kumečių–Parėčėnų keliu, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę (ŠR), už 400 m.
Lit.: Radziukynas, 1909, p. 13–15; Kulikauskas, 1970c; 1976; 1982, p. 29, 38, 47, 49–62, 64–76, 85–88, pav. 93–152; LAA, p. 82 (Nr. 302), p. 117–118 (Nr. 487); Volkaitė-Kulikauskienė, 1978, p. 25–26; Zabiela, 1991, p. 27, 33–35; 1997a; Tarasenka, 1997, p. 28–29; Kazakevičius, 2004, p. 21, 22–25, 27, 40–42, 43–50, 52–55, 59–74, 99–111.
Literatūros sąrašaswww.piliakalniai.lt
