Į Akmenės krašto muziejų atkeliavo trijų menininkų paroda apie Holokaustą, apimanti ne tik žydų genocido temą. Meno kūriniais autoriai kalba apie išdavystę, mirtį, herojiškumą bei ryžtą kovoti ir apginti savo valstybę. Paroda yra projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“ dalis.
Ukrainietės dailininkės Natalijos Gerasimenko tapybos darbų ciklą pradeda paveikslas pagal gerai žinomus Senojo Testamento įvykius. Brolžudystė. Kainas ir Abelis. Ir šio nusikaltimo metaforiški pasikartojimai Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet kaimynas skundė ir žudė kaimyną [...]Į Akmenės krašto muziejų atkeliavo trijų menininkų paroda apie Holokaustą, apimanti ne tik žydų genocido temą. Meno kūriniais autoriai kalba apie išdavystę, mirtį, herojiškumą bei ryžtą kovoti ir apginti savo valstybę. Paroda yra projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“ dalis.
Ukrainietės dailininkės Natalijos Gerasimenko tapybos darbų ciklą pradeda paveikslas pagal gerai žinomus Senojo Testamento įvykius. Brolžudystė. Kainas ir Abelis. Ir šio nusikaltimo metaforiški pasikartojimai Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet kaimynas skundė ir žudė kaimyną ar giminaitį. Paveiksluose pasakojami įvairūs siužetai: pradedant žmonių sekimu ir suėmimais jų namuose ir baigiant koncentracijos stovyklų vaizdais. Autorė akcentuoja būtent žydų tautos persekiojimą, tačiau biblinių brolių pasirinkimus žmonės patyrė ir patiria visuose pasaulio kampeliuose, kur tik apsilanko karo bei suiručių šmėkla.
Kaip tik apie dabartinį konfliktą ir sąsajas su senovės graikų mitiniais kariais pasakoja kito parodos autoriaus, taip pat ukrainiečio Matvejaus Vaisbergo grafikos paveikslai. Jo darbų ciklas „Plona raudona linija“ skirtas pagerbti Mariupolio gynėjams, o istoriškai terminas siejasi su XIX a. Krymo karo įvykiais, kuomet raudonai apsivilkę škotų kariai turėjo pridengti plačiai išsidėsčiusį frontą nuo daug gausesnių rusų pajėgų. Istorija kartojasi. Net priešas liko tas pats. Raudona linija ir kariai, kurie ir sužeisti nenustoja kovoti, simbolizuoja ryžtą net ir neturint per daug vilčių laimėti.
Garbingiausioje ir šiek tiek užtamsintoje vietoje įkurdintas pats įdomiausias pagal gamybos būdą parodos akcentas – Dovilės Dagienės „Augalų atmintis“. Herbarizuoti augalų lapai, kuriuos reikia saugoti nuo saulės spindulių, kad neišbluktų chlorofilas, savo lapuose slepia vaikų atvaizdus. Išskirtine technika atlikti darbai apjungia augalų, surinktų netoliese žydų istorinių pastatų, atmintį, su vaikų, kurie neretai lyginami su žiedais ar daigais, veidais. Į platų floros pasaulį autorę pastūmėjo žydų botaniko, dėstytojo Jokūbo Movšovičiaus istorija. Nepaisant išdavysčių, jam pavyko išgyventi per vokiečių okupacijos ir genocido laikotarpį. Kiek tai buvo įmanoma sudėtingomis sąlygomis, J. Movšovičius dėstė įvairius dalykus Vilniaus geto mokiniams ir studentams, suorganizavo žydų vaikams išvyką į botanikos sodą Vingio parke taip bent trumpam atitraukdamas juos nuo karo siaubo.
Paroda Krašto muziejuje veiks nuo rugsėjo 3 iki 23 d. Rugsėjo 23 d. 13 val. vyks integruota netradicinė pamoka "Pokalbiai apie Holokaustą", ją ves D. L. Todesas ir J. Gliauberzonaitė. Kviečiame dalyvauti.www.akmenesmuziejus.lt